klegetuoti

klegetúoti, -úoja, -ãvo, klègetuoti, -uoja, -avo 1. intr. klegetui tarškėti, barškėti: Po tam klegetuoja mediniai klegetai, ženklindami drebėjimą žemės ir pleišėjimą uolų A.Baran. 2. intr. tarškant, barškant važiuoti: Aš sau klègetuoju į lenteres įsisėdęs, kad vis dulkės rūksta Skr. 3. intr. garsiai juoktis, garsiai kalbėti: Jaunimas juokias, klegetúoja Prng. 4. intr. OG314 kalenti (apie gandrą): Jei busilas ant trobų klegetuoja, žmonėm nelaimę pranašauja Ds. 5. Ml šnekučiuoti: Ot klegetúoja sẽniai! Ad. 6. tr. Tvr triukšmingai pasakoti. \ klegetuoti; nuklegetuoti; paklegetuoti